- nušikti
- nušìkti, nùšika, -o (nùšikė) vlg. 1. intr. NdŽ, KŽ nusituštinti: Gandras subinę kela – jau nušìko Rsn. ^ Pasako – kap gandras nuo stogo nùšika (nei šiaip, nei taip) Kbr. | refl. K, J, NdŽ, KŽ: ^ Man šitas darbas tik nusišìkt Ds. Tavo darbas – tik nusišìkt (netikęs) Jnšk. Eik nusišìkt į dilgėles, tai pereis piktumas Grš. Iš to kytrumo (šykštumo) nusišìkt[ų] ir suvalgyt[ų], bet tik kitam neduot[ų] Trgn. Ko tarški, kaip gero[je] vieto[je] nusišikusi?! Šts. Tingiu. – Nusišìk vingiu [, tai netingėsi] Grš. Drabstos kap katė nusišìkus Ml. Tu nepaslenkęs nori nusišìkt Klt. Arba sakai, arba nusišiki KrvP(Vlkv). Ar tu jam sakęs, ar nusišikęs, tai vis tiek pat Jnšk. 2. tr. NdŽ, Pv, Jrb, KlvrŽ, Slm apteršti, nubjauroti, nudergti išmatomis: Pūdymas jau visai nùšiktas, nėr kur ganyt Gs. Žąsiukai numina, nùšika tas pievas Rz. ^ Sėdi kap nùšiktas (nejudėdamas, ramiai) Iš. 3. tr., intr. Mžš kalbančiojo teiginiui pašiepti, paneigti: Nušìks tau, o ne nupirks Kp. Nudribs – nušiks! Ko man nenudrimba?! Mžš. | refl.: Juze, duok man peilio! – Nusišik! Jnšk. 4. tr. Gs, Mrj, Dbk prk. nudėti, nukišti: Kur tu nušikai peilį? Dbč. 5. tr. Žal prk. apgauti: Bekortuodamas jis visus nušìko Alk. ║ Šn, Jnk, Jrb, Sb pavogti: Paliko teip tą dviratį, da kas nušìks Gs. 6. refl. prk. nusigyventi: Anie buvo tiek nusišìkę – baisiai gyveno Lks. \ šikti; apšikti; atšikti; įšikti; iššikti; nušikti; pašikti; paršikti; persišikti; piešikti; prašikti; prišikti; sušikti; užšikti
Dictionary of the Lithuanian Language.